Tiesiog šeštadienis

Keistas laiko pajautimas, tiksliau – laiko nesuvokimas. Greičiausiai ne todėl, kad esu svetur. Neįprasta – nes nedirbu, nors kartais tenka darbinius reikalus internetu tvarkyti; nesijaučiu turiste, nors skaitinėju „South India. Lonely Planet“ ir spoksau į žemėlapį bei dėl seno įpročio vis dar bandau orientuotis; paskaitos neprasidėjo, nors nuo pirmadienio žadamas tikros (dar nežinau, ką indams reiškia žodis „tikras“) studijos... Leidžiu sau naktinėti tiek, kiek noriu ir keltis tada, kada noriu. Kartais epizodiškai šmėsteli karti mintis, kaip gi gyvensiu grįžusi, bet labai greitai išgaruoja. Kiek seniai svajota prabusti ryte ir suvokti, kad nieko nereikia daryti.

Šiandien su 5 tadžikų (o kokie jie dideli savo šalies patriotai, net pavydu, pasakoja vienas per kitą ir tieg daug žino apie savo istoriją, geografiją, kultūrinius ypatumus, kad pasijuntu negebanti taip patraukliai pristatyti Lietuvos) kompanija patraukėme į miesto centrą. Teko važiuoti apie dvidešimt kilomentrų. 

 

Prie vietinio eismo ypatumu pripratau ir jaučiuosi saugiai važiuodama indo vairuojama motorikša. Miestas didžiulis, apie 10 milijonų gyventojų – vos ne trys Lietuvos.

Pasiklausę vietinių rekomendacijų nuvykome į indų vadinamą ir jų tarpe populiarų NTR Garden. Man daugiau buvo įdomu stebėtis, kodėl indai mėgsta šią vietą? Tai kažkas panašaus į mažą parkelį su keliais gėlynais, atrakcionais (tokiais pat baisiais kaip Palangoje) ir traukinuku, vežiojančiu po teritoriją. Gausios indų šeimos ir be galo daug jaunimo vaikštinėja ir fotografuojasi. Tokia didžiulė pramoga jiems. 

 

 

Užklupo lietus. Į pabaigą eina vadinamas lietaus sezonas (monsoon). Indai nežino, kas yra lietuviškas lietus, kai kiaurai lyja ir merkia smegenis ištisą savaitę, mėnesį. Čia per visą dieną nulyja kokį pusvalandį ir vėl šviečia saulė. Sako, kad už savaitės ateis indiškoji žiema, kai Hyderabade laikysis  plius 25. 

 

Mieste daug aktyviai išmaldos prašančių. Indų berniukas taip ilgai sekė mūsų kompanija, kad vienas  neapsikentęs davė metalinį pinigėlį, tuomet berniukas dar įkyriau pradėjo mus sekt, bandydamas ranką kišt į pinigų davusiojo kišenę. Važiuojant su rikša ir šiai sustojus dėl kamščių prisistato elgeta (daugiausia vaikai arba moterys) su ištiesta ranka. Vilniuje elgetos maziau ikyrus, bet, ir indams nesusileidzia - originalus lietuviskai :)

Su vienu indu bendravau, bandžiau nupasakoti, kaip esu džiugiai nustebusi jų gebėjimu neplanuoti ir neskubėti. Tai tas skaniai nusijuokė ir pasakė, kad taip atrodo atvykusiems čia mokytis, ir kad dirbantys indai patiria tokį pat stresą kaip ir europiečiai. Nesinori tikėti...