Įspūdžių kokteilis

Gera žinia, kad pirmadienį tebesitesia universiteto administracijos streikas, nebus paskaitų ir su kursiokais susiorganizavome vykti į 60 km nuo miesto nutolusią hinduistų piligrimų mitologinę vietą Yadagirigutta - dievo Narasimha (dažnai vaizduojamas kaip pusė liūto, pusė žmogaus; dar vadinamas "Didžiuoju sergėtoju", apginančiu jam besimeldžiančius žmones tuomet, kai to labiausiai reikia, tikima, kad šis dievas gydo sunkiausiomis ligomis sergančius) šventyklą.
Hinduistų religija išskirtinė įvairiausiais dievais ir dievybėmis bei juos apipintomis legendomis. Vakar buvau hinduistų šventykloje Birla Mandir, kur tikintieji meldžasi Venkateshwara dievui, griaunančiam žmonių nuodėmes. 

Ant kalvos esanti balto marmuro šventykla buvo statoma 10 metų ir pašventinta 1976 m. Šventykla atvira visiems hinduistams ir neturi tradicinių varpų, kad atmosfera būtų tinkamesnė meditacijai. Atsiveria įspūdingas vaizdas į miestus dvynius - Hyderabadą ir Sekunderabadą. Į šią šventyklą, kaip ir visas Indijoje, įeinama basomis, batus palikus prie įėjimo. Aišku, fotografuoti neleidžiama. Su manimi buvę kursiokai iš Centrinės Amerikos ir Afrikos nėjo, sužinoję, kad reikia būti basiems. Graudžiai juokinga buvo žiūrėt į juos, tokius pasimetusius ir besiteisinančius, kad jiems purvina ar kad gali peršalti. Tebestebina žmonių ribotumas. Ką gi, ėjau viena. Smilkalų kvapas, meditacinė muzika, įvairiose "koplyčiose" besimeldžiantys tikintieji, lietus ir gaivus vėjas, miesto žiburiai tik kaitino atmosferą. Gal dar grįšiu čia be kompanijos...

Išbandytos beveik visos indų susisiekimo priemonės, išskyrus motorolerį ar motociklą. Na ir ką galiu pasakyti - man čia vis labiau ir labiau patinka. Važiavau mieste traukiniu, o bilieto kaina juokinga - 2 rupijos.

Nors traukinių stotyje atskirais stendais nurodyta, kur stoja traukinio vagonai moterims, tokių nerasta :) Lipome į bendrą visiems važiuojantiems vagoną. Indai nekantrūs - šokinėja iš traukinio šiam dar nesustojus :)

Šiandien išbandytas autobusas. Moterys ir vyrai įlipa skirtingais įėjimais, bilietai pigūs, tarpinės autobusų stotelės (išskyrus galutinę) - neaiškios, bet vietiniai gaudosi. Bilietų pardavinėtojas, pristabdžius autobusą, iškišą galvą ir rėkia važiavimo krypties pavadinimą. Sausakimšame autobuse važiavau stovėdama, nors bilietų pardavėjas primygtinai norėjo mane, kaip europietę (turbūt galvojo, kad nesaugu su manimi, dar iškrisiu pro atviras autobuso duris), pasodinti. Tik aš vis vietą užleisdavau moterims su vaikais. Pasistengsiu įvaldyt važiavimą traukiniais ir autobusais, nepaisant to, kad jie vyksta ne pagal tvarkaraštį (pvz. ant traukinio bilieto parašyta, kad kelionė prasidės dviejų valadų laikotarpyje) ir kelionė užtrunka, tai pati pigiausia susisiekimo priemonė. Aišku, aš spoksau į indus, šie  - į mane, bet niekas nepriekabiauja. Vis piktinuosi, kad turistinė literatūra pilna "briedo" ir liguistų perspėjimų.
Vakarinėje Hyderabado dalyje - 13 a. statytų gynybinių fortų ir 16 a. klestėjusios nepriklausomos Telanganos valstybės su Golkondos sostine griuvėsiai. Ant 120 m. kalvos įsikūrusi senojo Golkondos miesto tvirtovė garsėjo deimatų gavyba ir prekyba. Kadaise tai buvo šio regiono vieno galingiausių musulmonų sultonų rezidencija. Įspūdinga 10 km besitęsianti gynybinė siena su 87 pusiau žiediniais bastionais. Išlikę vartai, karališkos šventyklos, apartamentų ir pakeliamų tiltų griuvėsiai. Daugelyje tokių lankomų vietų bilieto kaina indams ir užsieniečiams skiriasi. Mokėjau 100 rupijų (apie 2 dolerius), kai vietiniai - po 5 rupijas. Tokiu būdu skatinamas indų savišvieta.
Indai be paliovos prašo kartu nusifotografuoti, prieina, atsiklausia ir poto piškina mobilkomis, dar dėl savo prigimtinio smalsumo ir šalies pasiteirauja :)

Apie puantro kilomentro nuo tvirtovės – Quatb Shahi mauzoliejai.

Sekmadienis baigėsi aštria iki ašarų vakariene – vienas populiariausių regiono patiekalų - vištienos biryani (kažkas panašaus į aštrų prieskoniuotą plovą su vištiena). Pastebėjau, kad daugelyje maitinimo taškų, kai už stalo sėdi mišri kompanija, pirma aptarnaujami vyrai.

Vėlu, už lango muša būgnais. Ir nesuprasi kodėl: religinės apeigos, pasilinksminimas ar vėl streikas? Bet ir nesvarbu. Geras laikas...