Būsena, švelniai tariant, - lengvai išprotėjusi. Kūnas Lietuvoje, mintys - kažkur pakibusios. Darbų daugėja arba mano darbingumas kritęs iki minimumo. Ypatingas jaudulys (kažkur skrandyje nutupęs), toks, koks būna prieš kelionę. Padrikos mintys. Lagaminą krausiu kaip visada - paskutinę dieną. Nutariau imti kuo mažiau daiktų, nes dažniausiai daugiau nei pusės neprirerikia :) Žinau, kad pirmiausia, kai tik nuvyksiu, prisipirksiu spalvingų kurtų (kurta - tradicinis indų drabužis).
Šiaip jokio ypatingo pasiruošimo. Bilietai, viza, kelionės draudimas yra, pasiskiepijau prieš du mėnesius. Svarbiausia, kavos ir šokolado bei ausinuko nepamiršt...
Pavargau nuo laukimo, kalbų, įvairių patarimų (ir draugiškų, ir tokių, kuriems atpasakoti neapsiverčia liežuvis) ir atsisveikinimų, lyg su visam išvykčiau.
Tikiu, kad nėra atsitiktinumų, ir kad gauname tai, ką turime gauti. Nieko nenoriu sureikšminti. Džiaugiuosi tuo, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime... Ir esu dėkinga savo draugams, kurie džiaugiasi kartu su manimi.
Toliau rašysiu iš Indijos :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą