Moteriškos prigimties neužgniauši...

Šiandien vyko anglų kalbos testas, kurio tikslas - nustatyti atvykusiųjų studentų anglų kalbos žinių lygį ir pagal tai nukreipti į atitinkamą kursą. Po testo buvome informuoti, kad esame laisvi iki pirmadienio, kuomet turėtų prasidėti mokslai. Aišku, apsidžiaugiau, kad galėsiu visą savaitgalį tyrinėti miestą: ir į turgų nuvaryti, ir į kiną nueit, o sekmadienį, jei pavyks – į bažnyčią, ir šiaip paslankioti be plano. Nes plano Indijoje nėra...

Kursiokai mano iš įvairiausių šalių. Daug tadžikų, draugiški, laužė liežuvį bandydami angliškai su manimi pabendrauti. Kai sužinojo, kad kalbu rusiškai – klodai atsivėrė. Net ir greta gyvenanti estė prakalbo rusiškai, pamiršusi savo estišką išdidumą. Prisidiskutavome apie šalis, kuriose gyvename, religijas, darbus, pomėgius. Mano kambariokė iš Laoso, besišypsanti ir angliškai nekalbanti. Dvi sesutės iš Zambijos ryt keliaus su manimi i miesta. Prajuokino mongole, kai auditorijoje, salia atsisedusi, issieme dezinfekuojancia servetele, nusivale kede, stala, o paskui issitraukusi kazkoki skysti rankas nusipurske. Indiskiems gyviams atrodome draugiski, nes kas vakara vis daugiau ju atsiranda. Siandien mano skvarbus zvilgsnis pervere tarakona ir dar kazkoki keturkoji (mes juos cia vadiname "mazais krokodilais"). Bet viskas naturalu ir tebedziugina.

Kambarys, kuriame gyvenu, svelniai tariant kuklokas. Kadangi atvykau viena is paskutiniuju (nors pasirodo, kazkas is kursioku vyko 5 dienas), tai rinktis "geresniu" salygu man neteko. Bet as ir  nesuku sau galvos apie teorines pasirinkimo galimybes. Mano filosofija "gauname, ka turime gauti ir ko mums duotuoju laiku reikia" Indijoje atsigauna.

O dabar apie moteriska prigimti arba moters prigimtines savybes... Po anglu kalbos testo su kursiokais isejome pasizvalgyti po apylinkes. Radome kazkoki 3 aukstu prekybos centras, tai as viename is tu aukstu "siek tiek" uztrukau - pora valandu matavausi kurtas :) atsigavau :) koks grozis, o spalvu ivairove! Nusipirkau trejas, pradziai pakaks.

Studentu miestelyje, kuriame gyvenu - gardi indiska arbata. Vietineje studentu valgykloje dar nevalgiau, kazkaip nepatraukliai atrodo. Matyt ta mongole, apie kuria rasiau, burna skalautu savo dezinfekciniu skysciu, pamaciusi gaminimo procesa. Galvoju, kad veliau, siek tiek daugiau pajaukinusi savo skrandi indisku maistu, eisiu ten pavalgyti. Dabar gaminames patys. Atpratusi nuo maisto gaminimo buvau itraukta i "gamintoju sarasa", pagal kuri rytoj tureciau gaminti vakariene.  Labai idomu, kaip pavyks didysis eksperimentas. Pasijutau kaip Benderis,  laive bandes paisyti Kisa ir aiskinti, kad "kas pasakys, kad tai - mergaite, tegu meta akmeni". Galesiu ir as tarti "kas pasakys, kad tai - ne vakariene, tegu meta akmeni".

Laukia idomus savaitgalis!