Apie tą pačią tik kitokią būseną

Gal aptingau, gal apsipratau - man nebesirašo. Ir negaliu pasakyti, kad įspūdžių nėra. Tik jie kitokie, ne tokie aštrūs kaip pačioje pradžioje, ne tokie stulbinantys. Jie tapo mano gyvenimo Indijoje dalimi: iš išorės perėjo į vidų... Laikas tirpsta, liko mažiau nei mėnuo iki grįžimo į Lietuvą. Dienos panašios:  paskaitos, namų darbai, daug bendravimo su kursiokais ir pasisėdėjimo gurkšnojant indišką alų, dažnos vakarienės indų restoranuose (manau vienintelis Hyderabade dalykas, kur verta leisti pinigus - indų maistas). Šilta. Saulėta. Nieko stipriai netrūksta ir niekas neerzina, lyg būčiau pajutusi, kaip gaila laiko ir energijos nepasitenkinimams reikšti. Apie grįžimą namo dar nenoriu galvot...